LAPKRIČIO 14 D. SUSITIKIMAS SU JURGIU RAZMA

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KIEMELIS TRAUKĖ SAVO ŠILTA, MALONIA IR LABAI DRAUGIŠKA APLINKA

Akimirkos iš TS-LKD Vilniaus sueigos sąskrydžio, vykusio Spalio 15 d.

POLITINIO SEZONO ATIDARYMAS VU BOTANIKOS SODE

Mielieji TS-LKD Senamiesčio ir Šeškinės skyriaus nariai,

Kviečiame Jus rugsėjo 13 d., antradienį 18 val. susitikti VU Botanikos sode Kairėnuose ir pratęsti Šeškinės ir Senamiesčio skyrių gražią kaimynišką draugystę, užsimezgusią partijos sąskrydyje vasarą, o kartu atidaryti politinį sezoną po greitai prabėgusios vasaros. Ypatingai kviečiame tuos, kurie nedalyvavo sąskrydyje!

Detalesnė informacija:

Vakaro programoje: koncertiniai intarpai, keptos dešrelės, šokolado fondiu ir t.t. Jums tereikia atsinešti gerą nuotaiką! Jei labai norėsite atsinešti ką nors bendram stalui - tebūna tai vaisiai, kuriuos panaudosime šokolado fondiu.

Dėmesio studentams ir pensininkams - prašome pasiimti su savimi pažymėjimus dėl nuolaidos už bilietą.

Išvykstame autobusu 17.20 iš Forum Palace stovėjimo aišktelės (priešais Moksleivių rūmus, Konstitucijos pr.) ir 17.40 iš Šv. Petro ir Povilo bažnyčios stovėjimo aikštelės.

Norinčius vykti autobusu prašome registruotis pas Jurgą Launikonienę el.paštu valjurga@gmail.com arba tel. 8-662-73672 iki penktadienio 17 val.

Vykstantys automobiliu būkite draugiški ir vykite pilnais ekipažais, neužmiršdami savo bendrapartiečių! Prašytume ir Jūsų registruotis pas Jurgą Launikonienę el.paštu valjurga@gmail.com arba tel. 8-662-73672 iki pirmadienio 12 val.

Agneta Ladek
TS-LKD Senamiesčio skyriaus pirmininkė

TS-LKD VASAROS SĄSKRYDIS

Saulėtai, nuotaikingai, darbingai bei sportiškai – tokiomis nuotaikomis liepos 8-10 dienomis alsavo Minijos pašonė - Mardosų kaimas (Plungės raj.). Čia vyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vasaros sąskrydis, pakvietęs atitrūkti nuo įprastos, nuobodžios rutinos ir užsiimti įdomia bei naudinga veikla.

Penktadienio pavakarė susirinkusiems buvo išties darbinga, vos per keletą valandų pieva buvo nusėta įvairiaspalvėmis palapinėmis. Jau patį pirmąjį vakarą nebuvo pamiršta gera nuotaika, šokiai, gitara, laužas, dainos, tačiau pagrindinė programa dalyvių laukė šeštadienį. Ankstyvą rytą vyko TS-LKD vasaros sąskrydžio atidarymas, kurio metu visus dalyvius sveikino Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Gausių plojimų sulaukė TS-LKD Jaunimo bendruomenės staigmena Ministrui Pirmininkui – „Jaunystės eliksyras“, šio gėrimo receptas nebuvo išduotas viso savaitgalio metu. Rimtos kalbos buvo pratęstos pirmąjame dar birželio mėnesį TS-LKD suvažiavime išrinktos tarybos posėdyje. Tarybos nariai išrinko vykdomąjį sekretorių, kuriuo tapo buvęs Vilniaus miesto meras Raimundas Alekna.

Po rimtų darbų prasidėjo sporto rungtys. Dalyviai aktyviai dalyvavo futbolo, tinklinio, krepšinio, virvės traukimo varžybose, šaškių bei šachmatų turnyruose, kilnių darbų akcijose („Būk geras“, „Organų donorystė – dovanotas gyvenimas“), „Vyriausybės tribūna“, Vaikų pastovyklė (mažuosius linksmino Klaipėdos lėlių teatras) bei TS-LKD bendruomenės padangtė, kurioje TS-LKD nariai demonstravo savo meninius talentus.

Vasaros renginio metu TS-LKD Jaunimo bendruomenės pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė su gausiu jaunųjų kolegų būriu, lankydama TS-LKD skyrių palapines, pristatė liepos 30-31 dienomis prie Baltijos – Giruliuose „Žuvėdros“poilsiavietėje rengiamą Jaunimo sąskrydį, kurio tikslas – sutelkti Lietuvos TS-LKD skyrių jaunimą bendrai veiklai, tikslams ir siekiams. Kelionėje saldumynų mėgėjus nustebino Vilnius miesto Senamiesčio skyrius, pakvietęs karštame šokolade pamirkyti saldžiausias smaližių svajones - šviežių vaisių skilteles. Vilniaus sueigos nariai išvirė jau tradicine tapusios sriubos katilą. Dzūkai didžiavosi kelis tūkstantmečius skaičiuojančiu svaigiuoju gėrimu samane - kokybiškiausias rugių ar kvietrugių gėrimas gaminamas būtent čia. Vakarų Lietuva su šiaurės žemaičių, pietų žemaičių regionais sąskrydžio dalyvius įmažino armonikos garsų fone. Neliko nepastebėta ir dideliame katile Plungės regiono dideliame kubile verdama kopūstienė bei klaipėdiečių – žuvienė.Vidurio Lietuvos atstovai vaišino naminiu obuolių vynu bei saldaus pieno sūriu.

Nors muzika netilo visą dieną, vakarinėje TS-LKD sąskrydžo dalyje susirinkusieji klausėsi muzikos grupės „Skylė“ ir Aistės Smilgevičiūtės koncerto, populiariausias dainas pristatė Kristina Kazlauskaitė ir Vidmantas Urbonas bei Egidijus Sipavičius. Programos pabaigoje vyko diskoteka.

Tradiciškai TS-LKD vasaros sąskrydis buvo užbaigtas Šv. Mišiomis. Po kurių TS-LKD sąskrydžio dalyviai buvo pakviesti į susitikimą su profesoriumi Vytautu Landsbergiu sudalyvauti knygos „Čiurlionis. Laiškai Sofijai“ pristatyme.

Sąskrydis baigėsi, tačiau jo prisiminimai išliko ilgam. Taigi, iki susitikimo prie Baltijos – Giruliuose...

Straipsnį parengė

Ieva Baranauskaitė

Daugiau fotografijų iš Sąskrydžio galite rasti mūsų Facebook puslapyje: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.135971133151567.36336.110144102400937

SUSITIKIMAS SU PROFESORIUMI VYTAUTU LANDSBERGIU

Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje TS-LKD partijos nariai susitiko su Lietuvos politiku, meno, muzikos ir kultūros istoriku, europarlamentaru prof. Vytautu Landsbergiu. Žymaus visuomenės veikėjo vizitą, kurio tema „TS-LKD partijos ir vertybinės krizės sąlyčio bei atspirties taškų beieškant“, organizavo TS-LKD Vilniaus miesto Senamiesčio skyrius. Tardama įžanginį žodį šio skyriaus pirmininkė Agneta Ladek kalbėjo apie susitikimo svarbą, nes profesorius jau kurį laiką viešojoje erdvėje kalba apie Europoje plintančią vertybinę krizę. Klausdama, ar TS-LKD partija yra vakuuminė visuomenės dalis, kurios ši krizė nepalietė, ji pati į šį klausimą ir atsakė, su liūdesiu žvelgdama į negausias bendrapartiečių gretas salėje. O profesorius tokį neaktyvumą įvardijo kaip vieną iš visuomenės politinio vangumo atspindžių.

Visi susirinkusieji galėjo patys užduoti jiems rūpimus klausimus, į kuriuos europarlamentaras atsakinėjo išsamiai, dar kartą įrodydamas savo begalinę erudiciją vidaus ir užsienio politikos klausimais.

Klausytojai teiravosi asmeninės V.Landsbergio nuomonės apie praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus. Neakcentuodamas didelio laimėjimo neatnešusių rinkimų rezultatų, profesorius pasidžiaugė, kad vis dėlto TS-LKD sugebėjo išlaikyti žmonių pasitikėjimą ir savo įtaką politikoje bei pakvietė visą turimą įdirbį, dėmesį, mintis ir aktyvias idėjas orientuoti į artėjančius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus. Jis pabrėžė, jog negalime išrinkti neatsakingų žmonių, priešingai – būtent mes turime rodyti pavyzdį visiems, dalindamiesi informacija viešose diskusijose, nes tik jose gimsta objektyvi nuomonė vienu ar kitu klausimu.

Profesorius atkreipė dėmesį į didžiulę žiniasklaidos įtaką bei jos pateikiamos informacijos turinį, t.y. gerųjų ir blogųjų žinių proporcijas. Pasak politiko, Vakarų šalių visuomenės informavimo priemonėse egzistuoja nerašyta taisyklė, kad blogųjų žinių kiekis spaudoje turi užimti vos 20-30 procentų visos informacijos. Tuo tarpu lietuviškoje spaudoje blogosios žinios viršija 70 procentų slenkstį: „Žiniasklaida – pelningo verslo didžiulė sritis, kuri nemokėdavo mokesčių todėl, kad ji diktuoja ir gąsdina, ir daugelis jos bijo, o mūsų Vyriausybė neišsigando“, – taip V.Landsbergis komentavo PVM mokesčių spaudai nuo 5 proc. iki 21 proc. padidėjimą ir spaudos pyktį.

Vilniečiai domėjosi teisėtvarkos problemomis Lietuvoje. Profesoriaus manymu, justicija tampa rinka. Pasak jo, teisėje svarbiausia yra žmogaus kokybė, o vienintelis vaistas – moralė. Tai yra ir žmogaus būdas, ir ištvermė vykdant misiją, kad būtų daugiau teisingumo: „Lietuvos nepriklausomybę reikia ginti pirmiausia teisėtvarkoje. Kiek ten bus dorovinio padorumo ir nepriklausomybės nuo mafijų ir politinių valdžių, tiek turėsim ir valstybės nepriklausomybės. Žmogaus kokybė – valstybės kokybė“, – akcentavo būtinus žingsnius buvęs partijos pirmininkas.

TS-LKD Vilniaus miesto Senamiesčio skyriaus pirmininkė Agneta Ladek domėjosi, kokiu būdu uždegti eilinius partijos narius, kad jie aktyviai dalyvautų politinėje veikloje, domėtųsi savo šalimi bei jos ateitimi. Atsakydamas į klausimą profesorius akcentavo kelias žmonių pasyvumo Lietuvoje priežastis. Profesorius klausė, ką vertina žmonės Lietuvoje? Ar jie vertina gyvenimą tarp sau artimų žmonių, gyvenimą savame krašte? Ar jaučia ryšį su savo artimaisiais bei Tėvyne: „Žmogus vienišas ne todėl, kad jis nepatiria moralinės pagalbos iš artimųjų, bet todėl, kad jis pats nejaučia moralinės pareigos padėti artimiesiems. Man blogai ir aš „nusiimu“. O kas lieka kitiems, ką aš padarau tuo būdu <…> niekas to nesvarsto“. Profesorius retoriškai klausė, ar šeima vis dar yra vertybė, dėl kurios verta kovoti, o gal tai nėra vertybė ir ją, iškilus tam tikroms problemoms, reikia paprasčiausiai likviduoti? V.Landsbergis palietė ir mažėjančio gimstamumo Lietuvoje problemą, kurią siūlė spręsti keičiant požiūrį į vaikus: „Vaikų turėjimas yra laimė, palaima, dangaus dovana. Tuomet ir tu turi prasmę. Galbūt ir jie tavimi pasirūpins senatvėje?“.

Seimo narė V.Aleknaitė Abramikienė klausė, kaip turėtų būti vertinamas didžiosiose valstybėse augantis nacionalizmas, konkrečiau, vengrų ir slovakų tautų tarpusavio santykiai, vengrams priėmus naująją Vengrijos Konstituciją, kurioje yra oficialiai deklaruojama kitose valstybėse gyvenančių vengrų tautybės žmonių teisė į vengriškųjų pasų įgijimą bei ignoruojama tų valstybių nuomonė dėl tokios agresyvios jų politikos. Politikė klausė, ar toks didžiųjų valstybių elgesys nėra pilietinės visuomenės idėjos Europoje ardymas. Atsakydamas V.Landsbergis pirmiausiai pasiūlė panagrinėti paties daugiatautiškumo, kaip susiklosčiusios situacijos prielaidos, formavimosi Europoje priežastis. Pirmoji galėtų būti pritaikyta visoms margaspalve gyventojų sudėtimi pasižyminčioms šalims. Tai buvusi neatsakinga valstybių imigracijos politika, per platus galimybių kitataučiams įvažiuoti bei įsidarbinti sudarymas, naiviai tikintis sklandžios jų integracijos ateityje. Tokių šalių pavyzdžiais profesorius paminėjo Jungtinę Karalystę, savo valstybės duris plačiai atvėrusią visiems buvusių kolonijų gyventojams, Vokietiją su gausiu turkų kilmės gyventojų skaičiumi bei Prancūziją su gausiu išeivių iš Alžyro skaičiumi. Kita, jo nuomone, daugiatautiškumo priežastis – pačių piliečių nenoras turėti vaikų, nenoras dirbti nekvalifikuotus darbus, o dar ir didelis noras gyventi iš bedarbių pašalpų. Visa tai sukelia darbuotojų trūkumą, iš to – kitataučių antplūdį, o dar vėliau ir socialinius neramumus, jeigu kitataučiams pasirodo, jog jie yra skriaudžiami: „Jie jaučiasi pažeminti, jie neturi lygios savijautos, nors kiek jie patys yra dėl to kalti, niekas nesiaiškina“.

Sugrįždamas prie V.Aleknaitės Abramikienės paminėto nacionalizmo Vengrijoje, V.Landsbergis priminė istorinę šios šalies praeitį, menančią Austrijos-Vengrijos imperijos laikus, kuomet ši galinga valstybė buvo apėmusi didelę dalį Europos. Tačiau po imperijos žlugimo bei padalijimo beveik du trečdaliai Vengrijos teritorijos pateko į kitų valstybių sudėtį. Pasak profesoriaus, dėl to „Vengrija liko su skriaudos jausmu“. Čia pat jis pridūrė, kad panašios nacionalistinės nuotaikos gyvuoja ne vienoje Vengrijoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje. Pasak profesoriaus, pastarojoje nėra svarstoma, kiek buvo gauta žemių Vakaruose, bet pirmiausia, kiek žemių prarasta Rytuose bei kiek lenkų tautybės žmonių liko kitose valstybėse: „Gali kalbėti, kad jiems yra labai blogai, kad jie yra kitoje valstybėje, bet dar klausimas, kokia ta valstybė ir kaip jie ten gyvena ir jaučiasi. Ar taip pat blogai lenkams Lietuvos valstybėje, kaip Baltarusijos valstybėje, o gal yra skirtumas? Skirtumas milžiniškas, bet Lietuva yra puolama daug labiau, todėl, kad ji mažesnė, patogu pulti. O tenai (Baltarusijoje) nieko negausi iš puolimo, tik dar labiau suerzinsi. Ukrainoje tuo labiau“. Reziumuodamas savo pasisakymą dėl dabartinės Vengrijos politikos krypties laisva ranka dalinti vengriškuosius pasus kitose valstybėse esantiems vengrų tautybės gyventojams profesorius tokį vengrų elgesį įvardijo provokuojančiu bei keliančiu nereikalingas dirbtines įtampas visoje Europoje.

Kalbėdamas apie gyventojų sudėties kitimo valstybėse priežastis, profesorius paminėjo ir Lietuvą. V.Landsbergis priminė, kad prieškarinėje Lietuvoje gyveno mažiau nei 1 procentas rusų tautybės žmonių, tuo tarpu po karo šis skaičius šoktelėjo iki 10 procentų. Taip pat jis pridūrė, kad tiek seniau, tiek dabar Rusija nepriklausomybę atkūrusiose šalyse vykdo vadinamąją „rusiakalbių“ politiką, neva „geranoriškai“ priglaudžiant visus, pvz., ne latvių kilmės gyventojus, po savo sparnu. Pasak profesoriaus, Lietuvoje šie Rusijos metodai nepasiteisino ir buvo nesėkmingi. Nors, kita vertus, jis pripažino, kad dėl nesėkmės galima ir suabejoti, prisiminus Lenkų rinkimų akcijos veiksmus dabartinėje Vilniaus miesto savivaldybės taryboje atveriant duris buvusiam Rusijos KGB majorui.

Profesorius neišvengė ir šiuo metu žiniasklaidoje plačiai eskaluojamo klausimo dėl lenkiškų pavardžių lietuviškuose pasuose rašymo. Atsakydamas į jį V.Landsbergis prisipažino kartais girdintis priekaištus dėl „dangstymosi“ Konstitucinio teismo sprendimu šiuo klausimu: „O kaip tu gali neginti savo Konstitucijos ir savo Konstitucinio teismo? <…> Konstitucinis teismas gali būti kritikuojamas, bet ne taip, kad prezidentė D.Grybauskaitė ar premjeras A.Kubilius išsikviečia Konstitucinio teismo pirmininką ir sako – čia mums kenkia santykiams su Lenkija, pakeiskite savo poziciją. Tai neįmanomas dalykas!“ Vis dėlto, profesoriaus nuomone, kantrumo pozicija, kurios laikosi Lietuva, yra pati tinkamiausia ir jau duoda savo vaisių.

Politikas prabilo ir apie Lietuvoje šiuo metu veikiančias politines jėgas, kurios yra „uzurpavusios atstovavimą neva visiems lenkams“. Priešingai, jis minėjo girdintis vietinių lenkų Vilniuje pasibaisėjimą dabartine V.Tomaševskio politika, „kuri yra nenaudinga, neva gina kažkokį lenkų interesą, o iš tikrųjų lenkus kaip visumą stato į kažkokių kvailių padėtį Lietuvoje“. Vis dėlto ši istorija, profesoriaus nuomone, duos ne tik neigiamų, bet ir teigiamų poslinkių Lietuvos lenkų apsisprendime, „kuris nebus toks vienareikšmis, kaip jį vaizduoja kai kurie fašistuojantys vadukai“.

Kalbėdamas apie Lenkijos lenkus V.Landsbergis prisiminė neseniai Europos Parlamente surengtą fotografijų parodą, minint Lenkijos prezidento L.Kačinskio žūties metines. Jis pasakojo, kaip kai kurie fotografijų aprašymai, neva dėl jų nepatogumo prieš Rusiją, buvo užklijuoti. V.Landsbergis juokavo, kad žmonės vis tiek stengėsi atplėšti ir perskaityti tai, kas nuo jų buvo paslėpta. Bet fotografijos ir pačios, be jokių papildomų užrašų, vaizdingai kalbėjo apie šios tragedijos tyrimo kokybę: „Tas tyrimas yra pasityčiojimas, Lenkija yra siaubingai pažeminta“. Profesorius pasakojo regėjęs fotografijose įamžintus vaizdus, kaip Rusijos pareigūnai pjausto lėktuvo nuolaužas, perveža jas į kitą vietą, laiko neuždengtas, apsnigtas, pažeisdami visas įmanomas tarptautinės teisės konvencijų dėl tokių tyrimų atlikimo normas. Kartu jis pastebėjo, kad ir Lenkijoje yra tokių, „kurie nepriima to pažeminimo ir krauna kaltę ant dabartinės Vyriausybės, kuri sutiko su tokia padėtim“.

Bendrapartiečiams teiraujantis, kodėl per dvidešimt nepriklausomos Lietuvos metų šalyje visai išnyko patriotinė spauda, V.Landsbergis išskyrė kelias tokios padėties priežastis. Viena iš jų – spaudos finansavimo politika, kuomet paramos iš įvairių fondų gali tikėtis tik kultūrinės žiniasklaidos priemonės, bet ne politines temas liečiantys leidiniai. Kita vertus, dešiniosios pakraipos laikraščių nykimą, jo nuomone, įtakojo dar ir tai, kad šie laikraščiai nespausdino menkaverčio turinio publikacijų (skandalų, lavonų ir pan.), „o intelektualūs, probleminiai, įdomūs straipsniai neturėjo daug skaitytojų ir neišsilaikė“, kad ir kaip bebūtų dėl to gaila.

Susirinkusieji dar teiravosi, kokios priežastys įtakojo sumažėjusią krikščionių demokratų paramą TS-LKD partijai praėjusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. Klausiantysis teigė, kad šiuose rinkimuose už TS-LKD balsavo tik 25-30 proc. krikdemų ir teiravosi, ar tai galėtų būti siejama su ankstesniu partijų apsijungimu į vieną politinį darinį? Atsakydamas į šį klausimą profesorius abejojo, ar yra įmanoma apskaičiuoti, kiek atėjusių į rinkimus krikdemų atidavė savo balsus už TS-LKD, o kiek už kitas partijas. Taip pat jis abejojo, kad tokį tariamą krikdemų balsų pasiskirstymą būtų lėmęs ankstesnis partijų apsijungimas. V.Landsbergio teigimu, tokią statistiką greičiau jau įtakojo bendras balsavimo aktyvumo šalyje kritimas.

Paskutiniame klausime buvo juntama tam tikra minorinė nuotaika, klausimo autoriui prognozuojant galimą tautininkų atsiskyrimą nuo TS-LKD partijos artėjančio visuotinio partijos suvažiavimo metu. V.Landsbergis visiems priminė, kad dar nuo Sąjūdžio laikų buvo bandoma įpiršti, jog pavienių asmenų išėjimas sukels partijos skilimą (V.Petkevičiaus, A.Juozaičio, V.Radžvilo atvejai). Bet tuo pačiu visų klausė, ar šių pavienių asmenybių pasitraukimas suskaldė partiją? Į šį klausimą susirinkusieji atsakė plojimu. Profesoriaus teigimu, Lietuvoje visi yra laisvi tiek stoti į politines partijas, tiek pasitraukti iš jų, ir šių teisių negalima kvestionuoti. Bet, jo manymu, net ir atskilus tam tikrai tautininkų daliai, partijai skilimas negresia. Vis dėlto prisimindamas tautininko G.Songailos pašalinimo iš partijos aplinkybes V.Landsbergis sutiko, kad procedūros vykdymas be asmens, kurio klausimas yra svarstomas, yra abejotinas. Tad siūlymas, kad Taryba kreiptųsi į Priežiūros komitetą dėl G.Songailos šalinimo persvarstymo, jo nuomone, yra savalaikis ir sveikintinas.

Susitikimo pabaigoje V.Landsbergis dėkojo už gausius kolegų klausimus, o susirinkusieji – už brangų profesoriaus laiką, kurį jis paaukojo, atsakinėdamas į juos.

Straipsnį parengė

Justė Dačkienė ir Ieva Baranauskaitė

VILNIAUS MIESTO SUEIGOS RINKIMAI: AR KAS NORS PASIKEIS?

Prieš rinkimus paprastai atsiranda vis daugiau nepatenkintų valdžia bei susidariusia situacija. Kartu tai yra laikas, kurį skiriame apmąstymams, kokios Sueigos norėtume, kokios veiklos tikimės ir galų gale, ar kas nors po rinkimų pasikeis.

Pagrindinis klausimas, o kartu ir iššūkis – ar sugebėsime orientuotis į tikslą, mobilizuotis bendram komandiniam darbui, to tikslo pasiekimui sutelkdami asmenis, geriausiai sugebančius tuos tikslus pasiekti? Juk neretai pasiduodame pagundai žaisti šachmatų partiją, taip sukeldami galbūt pagrįstus ar iš piršto laužtus kaltinimus vasalyste ar protegavimu. Esu įsitikinusi, kad morali politika egzistuoja, tereikia ją rodyti pačiam bei to reikalauti iš kitų.

Utopiška galvoti, kad gali visiems įtikti, net ir tarp savųjų, tačiau labai svarbu konsoliduoti skyrių narius konstruktyviam darbui, o ne toleruoti dalinimąsi į stovyklas. Į ten veda tik vienas kelias – matyti, girdėti ir reaguoti. Kad ir koks pasiūlymas ar idėja būtų, negalima nusigręžti nuo kiekvieno, kuris turi ar nori ką nors pasakyti. O tam, kad tas vienas balsas netaptų pagalbos šauksmu tyruose, reikia tarpusavio bendravimo, netgi ilgų bei nuobodžių diskusijų. Reikia būti ne priekyje, o tarp bendraminčių ir dar atmerktomis akimis bei atkimštomis ausimis, kad ir kaip tai juokingai beskambėtų. Šiandien dėl blėstančios komandinės dvasios kaip niekada stokojame vienybės, pasiduodame pagundoms bent jau žiniasklaidoje atrodyti susiskaldę. Blaškomės dairydamiesi naujų vėjų, tikėdami ar laukdami įkvėpimo prisikelti.

Kad ir kokie demokratiški būtų rinkimai partijoje, vis tiek yra prie ko prikibti – visų pirma, dėl agitacijai skirto laiko. Per tokį trumpą laiką tikrai neišvysime įdomių debatų, programų pristatymų, diskusijų bei ginčų, gryninančių mūsų tikruosius poreikius, kokie mes norime būti ir kur eiti ar nueiti. Kita problema, kurią matau – delegatai neretai rinkimuose teikia savo asmeninę nuomonę, o ne savo grupės ar skyriaus poziciją. Štai čia atsiranda erdvės pasireikšti nelabai demokratiškiems procesams, tačiau norisi tikėti, kad kandidatuojantys į tas erdves netaiko. Akcentuodami formatą, nori nenori turinį stumiame į šešėlį, o juk turėtų būti atvirkščiai. Nusistovėjusi tvarka neskatina keisti, o autoritetingi partijos politikai, agituodami balsuoti už vieną ar kitą kandidatą, paprastai spaudžia tuos pačius emocinius mygtukus, kuriais bandoma suformuoti mūsų nuomonę. Juk sąžininga ir demokratiška konkurencija skatina visus pasistiebti, būti geresniais nei esame iš tikrųjų, ir tik tokiu būdu progresuoti.

Tad ar sulauksime pokyčių šį kartą? Mano nuomone, tik tuomet, kai rinksimės vadovaudamiesi ne asmeninėmis simpatijomis ar pasiduodami spaudomiems mygtukams, o matydami pateikiamus aiškius tikslus, žinodami, kur jie veda, tikėdami jais ir patys prisidėdami prie jų įgyvendinimo.

Straipsnį parengėAgneta Ladek

KVIEČIAME Į KANDIDATŲ Į TS-LKD PIRMININKUS IR Į VILNIAUS SKYRIŲ SUEIGOS PIRMININKUS DEBATUS

Kiekvieno partijos nario gyvenime artėja labai svarbūs rinkimai - Vilniaus m. Sueigos pirmininko gegužės 17 d. ir TS-LKD partijos pirmininko gegužės 20-21 d.Nenuvertinkime savo indėlio - kaip mes eisime ir ruošimės rinkimams, labai priklausys ir partijos struktūrų vadovų pasiruošimas bei veikla ateinančius dvejus metus. Mes jau subrendome labai svarbiam žingsniui - nuo deklaruojamos demokratijos bei vertybių pereiti prie konkrečių ir labai apčiuopiamų darbų, matomų kasdieniniame gyvenime. To laukia ne tik partijos nariai, bet ir žmonės už partinių sienų. Turime aiškiai suprasti, ko norime ir kaip tų norų įgyvendinimo sieksime. Tam turime būti susitelkę, konstruktyvūs, emocijas ir kitus dirgiklius palikę nuošaly, rasti bendrą sprendimą, bendrą tikslą, į kurį eisime vieningi ir stiprūs, o svarbiausia kartu.

Labai kviečiu visus aktyviai dalyvauti Senamiesčio, Naujamiesčio ir Žirmūnų skyrių inicijuojamuose debatuose su rinkimuose dalyvaujančiais kandidatais ir jų atstovais gegužės 10 d., antradienį 18 val. Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje. Po debatų diskusijas pratęsime prie kavos puodelio. Visi esate labai laukiami aktyviai diskusijai ir šiltam pasibendravimui. Iki malonaus susitikimo.

Agneta Ladek
TS-LKD Senamiesčio sk. pirmininkė

TAPO TRADICIJA PRISTATYTI NAUJUS NARIUS

Balandžio 26 d. Vilniaus mokytojų namų mažojoje salėje vyko jau antrasis, tradiciniu tapęs, naujų TS-LKD partijos Vilniaus m. skyrių narių ir šios partijos lyderių susitikimas, kuriame dalyvavę Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Andrius Kubilius, TS-LKD Vilniaus m. skyrių Sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas, buvęs Vilniaus m. meras bei Vilniaus sąrašo lyderis Raimundas Alekna dalijosi savo įgyta patirtimi bei ateities vizijomis.

Susirinkusiuosius M. Adomėnas sveikino tapus didžiausios Lietuvos politinės jėgos, turinčios ilgą istoriją, turtingas tradicijas, besiremiančios gilaus Europos konservatizmo bei krikščioniškosiomis demokratijos idėjomis, puoselėjančios drąsias valstybės kūrimo ir plėtojimo vizijas, nariais. Partijos naujokai buvo maloniai nustebinti įteikta Demokratinės politikos instituto 2010 m. išleista knyga „Libertas & Pietas. Lietuviškasis konservatizmas“. Šioje knygoje yra nagrinėjamos konservatyviojo mąstymo formavimosi ištakos, tapimas šiuolaikine ideologija bei jos atsakas į dabartyje kylančius iššūkius. Nors A. Kubilius teigė neabejojantis naujųjų narių žiniomis, į kokiomis vertybėmis grindžiamą partiją jie atėjo, knygoje autoritetingų žmonių lūpomis kalbantys tekstai gali dar labiau sutvirtinti, o galbūt ir iš naujo permūryti šio žinojimo pamatus.

Vilniaus m. skyrių nariams buvo trumpai priminti partiją sudarantys struktūriniai padaliniai, jų funkcijos, partijos sudėtis, kuri po dviejų susijungimų tapo tartum „skėtine“ partija, glaudžiančia centro dešiniąsias jėgas Lietuvoje. A. Kubilius išreiškė viltį, kad ateityje toks pats susijungimo procesas neišvengiamai iškils ir liberaliųjų politinių jėgas flange. Šiuo metu jos dėl nesugebėjimo susitarti savo rinkėjų balsus yra išbarsčiusios.

Prisimindamas skaudžią Lietuvos istorinę praeitį premjeras kalbėjo, jog okupantų įsiveržimas į mūsų šalį Antrojo pasaulinio karo metais lėmė tai, jog mes buvome išplėšti iš tarptautinės bendruomenės, ir pažymėjo, kad vienintelis būdas sugrįžti į ją – tai restitucija. Šio teisinio termino prasmė – ankstesnės padėties sugrąžinimas į prieš tai buvusiąją. Restitucijos objektų spektras gali būti labai platus, pvz., nepriklausomybės, teisinės sistemos, nuosavybės, švietimo sistemos restitucija ir pan. Tačiau, pasak premjero, ne visų rūšių restitucija yra vienodai lengvai įgyvendinama. Mes susigrąžinome laisvę, tapome nepriklausomi, atkūrėme ekonomikos, švietimo sistemas ir kt., bet vis dar neatkūrėme bendruomeniškumo santykių visuomenėje. Atgalinį kelią į tarptautinę bendruomenę jis prilygino garsaus meninio filmo „Ilgas kelias namo“ pavadinimui, ir tam, kad į šiuos namus grįžtume, ragino ne tik tęsti pradėtas reformas, bet ir dirbti ta pačia linkme ateinančioje, 2012 m. Seimo kadencijoje.

Kalbėdamas apie būsimuosius Seimo rinkimus A. Kubilius priminė, kad praėję krizės metai pareikalavo nemažai intelektualinių resursų „gaisrams gęsinti“, tad prisipažino, jog fiziškai nebelikdavo laiko partijos klausimams spręsti – gerinti partijos įvaizdį visuomenėje, skatinti modernią bei inovatyvią partijos vadybą ir valdymą. Tuo pačiu pažymėdamas, kad atsigaunant ekonomikai atsiras galimybių skirti daugiau laiko bei dėmesio partijai, nors tai anaiptol nereiškia, kad jau galima atsipalaiduoti. Toks premjero atvirumas tik dar kartą parodė, kad šios konservatyviosios politinės jėgos vertybių skalės viršuje išlieka rūpestis ne siaurais partiniais interesais, asmeniniais reitingais, bet visai valstybei aktualiais klausimais.

Premjeras A. Kubilius ragino neužsidaryti savyje ir nebijoti atsiverti platesnei, t.y., globaliai, konkurencijai, varžytis ne tik su kaimyninėmis Pabaltijo šalimis, bet ir tolimesnių kraštų augančia ekonomika, pvz., Kinija.

Susitikimo metu partijos nariai galėjo ne tik klausytis, bet ir patys inicijuoti įdomias, išsamias diskusijas jiems rūpimais klausimais. Naujieji Vilniaus m. skyrių nariai teiravosi, kokiu būdu jie galėtų tapti naudingais šiai partijai, kokios yra jų individualios veikimo galimybės joje, kaip reikėtų tinkamai auklėti jaunąją kartą, kad ši išsiugdytų teisingas politines pažiūras, kokiais būdais kovoti su valtybinėse institucijose išsikerojusiomis korupcijos apraiškomis. Klausė, ar elektroninis balsavimas yra panacėja gyventojų aktyvumo skatinimui rinkimuose bei kokios yra šio balsavimo būdo įteisinimo galimybės Lietuvoje ir pan.

Atsakius į visus naujųjų partijos narių klausimus diskusijos persikėlė į neformalius skyriaus narių ir svečių pašnekesius prie kavos puodelio.

Straipsnį parengė

Justė Dačkienė ir Agneta Ladek

Balandžio mėnesį:

- 4 d. 13.30 val. Žvėryno gimnazijoje renginys "Laisvė tai...", kuriame dalyvauja Vilniaus m. meras R. Alekna, A. Skaistys ir skyriaus pirmininkė Agneta Ladek. Renginio organizatoriai - mūsų skyriaus jaunimo bendruomenės nariai Ieva Baranauskaitė ir Rygaudas Guogis.

- 4 d. 18 val. skyriaus grupių seniūnų ar jų atstovų mokymai dėl duomenų bazės Rodat TS-LKD centrinėje būstinėje (Stuokos Gucevičiaus g. 11).

- 5 d. 18 val. Vilniaus m. Sueigos tarybos posėdis TS-LKD Vilniaus sueigos būstinėje (Švitrigailos g.7/ A. Vivulskio g.16).

- 7 d. 18 val. naujų narių mokymai "Partija-skyrius-narys" TS-LKD centrinėje būstinėje (Stuokos Gucevičiaus g. 11).

- 12 d. 18 val. skyriaus tarybos posėdis TS-LKD Vilniaus sueigos būstinėje (Švitrigailos g.7/ A. Vivulskio g.16).

- 14 d. 13.30 val. ekskursija į LR Seimą bei susitikimas su Seimo nariu dr. Mantu Adomėnu.

- 16 d. nuo 10 val. dalyvaujame DAROM kartu su vaikais iš Visų Šventųjų parapijos. Registruotis pas juste.dackiene@gmail.com iki 11 d.

- 19 d. 18 val. Mokytojų namų mažojoje salėje (Vilniaus g. 39) susitinkame Afganistano nuotraukų peržiūrai bei pasibendravimui su V. Ušacku, taip pat simboliškai atšvęsti Velykas (suneštinis stalas).

- 21 d. 18 val. skyriaus jaunimas (iki 35 m.) kviečiamas pažaisti boulingą, susipažinti, pabendrauti. Registruotis pas egle.trinkunaite@gmail.com iki 11d.

- 26 d. naujų narių susitikimas su dr. Mantu Adomėnu, detalesnę informaciją gausite iš sekretorės Jurgos.

- 27 d. 18 val. Visų Šventųjų globos namuose Atvelykis - vaikai paruošė programą. Norintys dalyvauti registruokitės iki 25 d. pas sekretorę Jurgą.

- 28 d. 19 val. Proto mūšis bare "Prie Parlamento" II a. (Gedimino pr. 46). Registracija pas andrius_v_vilkaitis@yahoo.com iki 21 d. Komandos beveik suformuotos, tad paskubėkite.

Jaunimo bendruomenės renginių ciklas laisvės tema Lietuvoje

Bėgant laikui vis dažniau linksniuojamas žodis laisvė. Net ir šiandieniniame pasaulyje yra kovojama dėl įvairiausių laisvių. Dvidešimt valstybės kūrimo metų – neįkainojama patirtis, kuria praturtėjome. Būta klaidų, tačiau, turime ir ne mažiau džiugių akimirkų, sustiprinusių laisvę.
Kokia žodžio laisvė reikšmė šių dienų kontekste? Išsikėlusi šį klausimą ir mąstydama, ar toks dalykas kaip laisvė iš viso egzistuoja ir kaip ji šiandien pasireiškia, TS-LKD Jaunimo bendruomenė organizavo susitikimus su moksleiviais jų mokyklose. Režisieriaus Leono Glinskio filmo „Laužai prie parlamento“ ištraukas žiūrėjo Vilniaus, Klaipėdos bei Šiaulių moksleiviai. Renginių ciklas, siekiantis jaunimą paskatinti diskutuoti laisvės tema, prisiminti jos reikšmę prieš dvidešimtmetį ir šiandien, prasidėjo vasario mėnesį Klaipėdos rajone 6-iose mokyklose, talpinusiose savo aktų salėje nuo 100 iki 200 mokinių. Susirinkusieji kalbėjosi apie laisvės gynėjus, partizanus, kurie dėl laisvės kovojo miškuose.

Šiauliuose prisiminimais dalinosi Seimo narys Egidijus Vareikis

Renginių ciklas persikėlė į Šiaulių S. Daukanto mokyklą. Vasario mėnesį prisiminimais apie laisvę ir jos apčiuopiamą formą – žmonių gyvybės auką, dalinosi Seimo narys E. Vareikis, Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas J. Bartkus ir Jaunimo bendruomenės nariai. Virš šimto mokinių Šiauliuose žiūrėjo tą patį režisieriaus L. Glinskio filmą bei diskutavo laisvės tema.

Vilniaus Žvėryno gimnazistai pateiks savąją laisvės versiją

TS-LKD Vilniaus m. Senamiesčio skyriaus Jaunimo bendruomenė 2011 m. balandžio 4 d. Vilniaus Žvėryno gimnazijoje suorganizavo renginį-popietę "Laisvė tai...", skirtą 1991 m. sausio 13 d. įvykių dvidešimtmečiui paminėti.



Renginio metu gimnazistai dalyvavo video pamokoje apie kruvinuosius įvykius, klausėsi įkvepiančios Vilniaus miesto mero Raimundo Aleknos kalbos. Ne tik meras, bet dar ir Žvėryno gimnazijos tarybos narys R. Alekna moksleiviams papasakojo apie išskirtinį Žvėryno gyventojų indėlį į Parlamento gynybą 1991 m. sausį. Pasak mero, Žvėryno gyventojai (tarp kurių, turbūt, buvo ir dalis auditorijoje susirinkusių gimnazistų tėvų), patys pirmieji susirinkdavo kritiniais Lietuvos valstybei momentais. Vilniaus miesto vadovas linkėjo gimnazistams būti drąsiems ir ryžtingiems, neišsižadėti savų sprendimų, kurie kitiems galbūt atrodo net kvaili. Juk taip pat kvaila anuomet atrodė kovoti prieš galingiausią valstybę – Sovietų imperiją.



Susirinkusiuosius maloniai nustebino Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo kultūros komiteto patarėjas bei Lietuvos Šaulių sąjungos centro valdybos narys Audrius Skaistys, į renginį atvykęs medaliais ir apdovanojimais padabintu kostiumu. Šaulys prisiminė, kaip prieš du dešimtmečius budėjo prie Parlamento ir savo dalyvavimu siekė išsaugoti Lietuvos laisvę.
Gimnazistai žiūrėjo ištraukas iš Leono Glinskio filmo “Laužai prie parlamento”, buvo supažindinti su filmuotais kadrais iš „Jedinstvo“ mitingo ir bandymo įsiveržti į Parlamentą. Taip pat parodyta įrašyta Aukščiausios Tarybos Pirmininko V. Landsbergio Sausio 13 d. kalba, adresuota M. Gorbačiovui po Sausio 13-osios įvykių prie Televizijos bokšto, bei kiti mažiau publikuoti vaizdai. Tarp ištraukų A. Skaistys perteikdavo platesnį šių įvykių kontekstą bei savo asmeninę patirtį.
Tokia renginio koncepcija, t.y. gyvas istorinių įvykių pateikimas, kai pasitelkiama autentiška vaizdinė medžiaga, o ją komentuoja prieš akis stovintis tų įvykių dalyvis, paliko įspūdį ne tik gimnazistams, bet ir jų mokytojams. Šurmulys iš auditorijos dingo jau pačioje renginio pradžioje.
„Naivu būtų klausti, ar kartotumėte tuos pačius žingsnius šiandien, ką tuomet darė jauni Lietuvos piliečiai, kai kurie Jūsų amžiaus ar šiek tiek vyresni. Visgi tas pats klausimas kyla, tik kita forma. Ar Jums laisvės reikšmė bent kiek artima tų žmonių, kurie asmeniškai išgyveno tą laisvę prieš 20 metų?“ - susirinkusiųjų klausė Agneta Ladek, viena iš renginio organizatorių bei buvusi šios gimnazijos abiturientė.
Džiugina ir tai, kad po šio renginio Vilniaus Žvėryno gimnazijos ir TS-LKD partijos draugystė įgavo tęstinumą, kadangi gimnazistai pakviesti savo jaunatvišką polėkį, drąsias idėjas ir ateities siekius išreikšti rašinio konkurse, kurio tema "Laisvė - tai...", kurio laimėtojų lauks įsimintini prizai.
O ar pagalvojai, kas laisvė yra Tau?


Straipsnį parengė
Ieva Baranauskaitė ir Rygaudas Guogis

Susitikimas su Europos Parlamento nariu Algirdu Saudargu

Kovo 28 d. Vilniaus Mokytojų namų svetainėje TS-LKD Senamiesčio skyriaus nariai susitiko su Europos Parlamento nariu Algirdu Saudargu. Algirdas Saudargas yra Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pavaduojantis narys, tad susitikimo metu daugiausia buvo diskutuojama energetikos tema. Europarlamentaras papasakojo apie didžiulius iššūkius, su kuriais susiduria šių dienų pasaulis. Stichiniai gamtos įvykiai, prieš kelias savaites sukrėtę Japoniją ir sukėlę avariją Fukušimos atominėje elektrinėje, privertė nauju žvilgsniu pažiūrėti į atominės energetikos perspektyvas, jos saugumą. A. Saudargas pažymėjo, kad Europos Parlamente ši tema taip pat labai svarbi, tad didžiausia parlamente Europos liaudies partijos (EPP) frakcija rengia rezoliuciją „ Dėl Europos branduolinio saugumo problemų, įvertinant Japonijos atominės katastrofos padarinius“. Ši rezoliucija bus svarstoma artimiausioje plenarinėje sesijoje. Europarlamentaras pasiūlė įtraukti į rezoliuciją pataisą, kuria prašoma, kad branduolinis saugumas būtų užtikrintas ne vien ES, bet ir trečiųjų šalių jau pastatytoms ar suplanuotoms statyti atominėms elektrinėms. Tai paliestų Baltarusijos bei Rusijos planus statyti atomines elektrines Lietuvos pašonėje, kas šiuo metu yra ypač aktualu Lietuvai. Naujosios Visagino atominės elektrinės statybos projektą Algirdas Saudargas įvardijo kaip ypač sudėtingą iššūkį Lietuvos vyriausybei.

Senamiestiečius domino įvairūs klausimai, ypatingai Karaliaučiaus regionas ir jo perspektyva ateityje. A.Saudargo nuomone, šis klausimas gan sudėtingas politine prasme, dar ir dėl to, kad Europoje nebūtų palaikymo keliant susigrąžinimo klausimą. Šis regionas labai įdomus ir Vokietijai, tačiau ji nerodo jokios iniciatyvos jį spręsti. Buvo paliesta ir genetiškai modifikuotų produktų tema, kuri kelia vis daugiau klausimų. Europarlamentaro nuomone, kol nėra ištirtas genetiškai modifikuotų produktų poveikis žmogaus organizmui, su šiais produktais ir jų auginimu reikėtų elgtis itin atsargiai, ir Lietuvos vyriausybė turėtų pirmiausia rūpintis savo piliečių sveikata. Klausiamas apie galimybę atsisakyti plenarinių sesijų rengimo Strasbūre, kurios labai brangiai kainuoja, europarlamentaras atsakė, jog sunkiai įsivaizduotų tokią galimybę, kadangi, remiantis ES sutartimi, už tai turėtų balsuoti visos ES šalys, tame tarpe ir pati Prancūzija, kurios interesai kaip tik priešingi. Algirdas Saudargas paklaustas apie Europos Komisijos neteisėtai atleistą iš darbo vyr. finansininkę Marta Andresean ir jos atskleistą neskaidrią pinigų apskaitos sistemą pažymėjo, kad būtų naivu tikėtis, jog vienintelė Lietuva apraizgyta korupcijos skandalais ir tokiais ryšiais. Europa išgyvena lygiai tas pačias problemas, galbūt ne tuo pačiu mastu, tačiau pagrindinis skirtumas tas, kad Europoje labai aiškūs mechanizmai, verčiantys tokius korupcinius atvejus viešinti, skaidrinti ir taip su jais kovoti. Europarlamentaras tikisi, kad Lietuva pasimokys tokių būdų, nes šioje srityje, mes labai atsiliekame.
Europos Parlamentas dažnam tautiečiui yra visiškai nepažįstama ir neaiški institucija, tad tokie susitikimai su europarlamentarais mūsų nariams yra labai svarbūs ir aktualūs, jų metu pasidaro aiškesnis tas milžiniškas biurokratinis mechanizmas, valdantis suvienytąją Europą, tuo pačiu Europa kaip niekada priartėja prie Lietuvos bei jos problemų ir atvirkščiai.

Kvietimas

Š. m. kovo 28 d., pirmadienį 18 val. Vilniaus mokytojų namų svetainėje
vyks susitikimas su Europos parlamento nariu Algirdu Saudargu.

Susirinkimo metu rinksime kandidatus į TS-LKD partijos pirmininkus.
Jūsų lauks ne tik bendraminčiai, bet ir diskusijos prie vaišių stalo.

Iki malonaus susitikimo,
Senamiesčio skyriaus pirmininkė Agneta Ladek

Startavo naujų narių mokymai “Partija – skyrius – narys”

Pasikeitus TS-LKD Senamiesčio skyriaus vadovybei, intensyviai keičiasi ir pati skyriaus veikla. Nuspręsta didelį dėmėsį sutelkti naujų narių integravimuisi į skyriaus veiklą. Praeina nemažai laiko, kol naujas žmogus perpranta sudėtingą partijos struktūrą bei funkcionavimą, tad šiam procesui palengvinti, nuspręsta periodiškai vykdyti informacinius mokymus. Š.m. kovo 17 d. pirmą kartą TS-LKD Vilniaus miesto skyrių istorijoje surengti naujai priimtiems nariams apžvalginiai mokymai „Partija – skyrius – narys“, suteikę informacijos apie partijos strukūrą, ne tik partijos, bet ir skyriaus veiklą bei nario reikšmę visoje sistemoje.
Mokymų metu buvo detaliai ir nuosekliai pristatyti vadovaujančias pozicijas užimantys asmenys TS-LKD partijoje, frakcijoje Seime, Vyriausybėje ir Europos Parlamente.



Paaiškinta vidinių partijos komitetų veiklos svarba ir grįžtamasis ryšys, pateikti jų veiklą iliustruojantys pavyzdžiai. Daugiausia koncentruotasi į Vilniaus miesto Sueigos ir Senamiesčio skyriaus veiklą, pabrėžiant nario galimybes ir atsakomybes partijos struktūroje. Taip pat pristatytas Senamiesčio skyriaus detalus veiklos planas 2011-iesiems metams su planuojamais įgyvendinti renginiais ir šventėmis.
Mokymus išklausę nauji nariai džiaugėsi, jog sudėtinga informacija buvo pateikta aiškiai ir struktūriškai, kas, pasak neseniai į skyrių įstojusio Rygaudo Guogio „padėjo visus taškus sudėlioti į vietas. Šalia to, buvau susidaręs įspūdį, jog visi susitikimai yra vienodi, o skiriasi tik dalyvaujančiųjų narių skaičius, o pasirodo yra ir daugiau ką veikti“ .



TS-LKD Semaniesčio skyriaus pirmininkė Agneta Ladek tikisi, jog po tokio tipo mokymų nauji nariai nebesijaus pasimetę ir nedrąsūs, su pasitikėjimu ir aktyviai įsitrauks į skyriaus veiklą, realizuodami savo mintis ir idėjas.

Ministro Pirmininko sveikinimas

Sueigos pirmininko sveikinimas

Mieli bičiuliai,

Rytoj švenčiame jau dvidešimt pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės gimtadienį. Tai proga pasidžiaugti po ilgų kovų ir kančių laisvę iškovojusios, valstybę atkūrusios tautos istoriniu žygdarbiu, kuris tebėra gyvas daugelio mūsų atmintyje. Tai ir proga darsyk įvertinti nueitą kelią ir tiesti kelią į ateitį, vertą mūsų tautos orumo ir lūkesčių.

Sveikindamas Jus Kovo 11-osios proga, linkėdamas pakilių šventinių akimirkų, kviečiu Jus visus su šeimomis gausiai dalyvauti rytojaus iškilmėse, kad visi drauge mintimis galėtume grįžti į tas 1990-ųjų akimirkas, kai mūsų akivaizdoje sprendėsi tautos likimas ir atgimė nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Mantas Adomėnas

Vilniaus Sueigos pirmininkas

Skyriaus pirmininkės sveikinimas

Mielieji,

Šiandien girdėsime dar daug gražių, skambių sveikinimų apie tiesą, meilę, laisvę, vienybę, kasdieniniame gyvenime prasilenkiančių su realybe. Esame uždaryti mūsų pačių nelaisvėje, paveldėtoje, prijaukintoje ar susikurtoje tam, kad būtų lengviau ir patogiau gyventi.

Linkiu visiems neužsiliūliuoti suvaržymuose, normose ir normalumuose, iškreiptoje tolerancijoje ir diplomatiškume. Linkiu drąsos ir laisvės pačia tikriausia šių žodžių prasme. Pabudimo ir atgimimo kiekvieno širdyje ir kasdienybėje! Su Kovo 11-ąja!

Šviesios dienos,

Skyriaus pirmininkė Agneta Ladek

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo programa

Kovo 5 d., šeštadienį 10.15–18.00 val.

Tradicinis šachmatų žaibo turnyras „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2011“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, Seimo I rūmuose

Kovo 10 d., ketvirtadienį 9.00 val.

Gėlių, skirtų padėti ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Algirdo Mykolo Brazausko salėje *
Gėlės bus padėtos ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Joniškyje, Pakruojyje

14.00 val.

Dailininko Nerijaus Treinio projektuotų valstybinių ir visuomeninių organizacijų apdovanojimų ekspozicijos atidarymas Seimo I rūmų fojė

22.00–24.00 val.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse – dainos ir prisiminimai prie degančio laužo ant istorinio Stalo kalno Vilniuje.Rengėjas – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų taryba

Kovo 11 d., penktadienį 10.00–11.30 val.

Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo minėjimas, skirtas Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, Seimo Kovo 11-osios salėje *

12.00 val.

Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

12.20 val.

Lietuvos kariuomenės orkestro ir Garbės sargybos kuopos karių iškilmingas žygiavimas Gedimino prospekte

13.00 val.

Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

13.00–16.00 val.

Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose
Parodos „Kovo 11-osios minėjimas prieš 20 metų“ lankymas Seimo parodų galerijoje
Dailininko Nerijaus Treinio projektuotų valstybinių ir visuomeninių organizacijų apdovanojimų ekspozicijos lankymas Seimo I rūmų fojė
Vaikų piešinių parodos „Laisva Lietuva“ lankymas Seimo I rūmų fojė
Meno kolektyvų koncertai. Koncertuoja Marijampolės „Sūduvos“ gimnazijos etnografinis ansamblis „Klevelis“ (vadovė Danutė Klevienė), Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės muzikos ansamblis „Vingrė“ (vadovas Petras Garšva), Vilniaus miesto vidurinės mokyklos „Lietuvių namai“ choras (vadovė Judita Taučaitė) ir liaudies šokių ansamblis (vadovė Zita Damanskienė)
Palinkėjimų Lietuvai užrašymas, vaizdo medžiagos demonstravimas

13.00 val.

Dailininko Algio Augustaičio kūrybos parodos pristatymas Seimo III rūmų parodų galerijoje *

13.30 val.

Piešinių konkurso „Laisva Lietuva“ laureatų apdovanojimas Seimo Kovo 11-osios salėje * Muzikos kūrinius atlieka Balio Dvariono 10-metės muzikos mokyklos smuikininkai Andrius Malinauskas ir Dina Novikova (vadovė Irina Kirzner)

14.00 val.

Instaliacijos „Tautiška giesmė“ pristatymas Seimo II rūmų parodų galerijoje
Lietuviškųjų mokyklėlių JAV moksleivių piešinių parodos atidarymas Seimo II rūmų parodų galerijoje

14.00 val.

Pučiamųjų orkestrų koncertas Katedros aikštėje

14.30 val.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimas Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Algirdo Mykolo Brazausko salėje * Muzikos kūrinius atlieka Balio Dvariono 10-metės muzikos mokyklos smuikininkai Andrius Malinauskas ir Dina Novikova (vadovė Irina Kirzner)

* Įėjimas su kvietimais

Senamiesčio skyriaus pirmininkės sveikinimas

Mielieji,
Visų pirma, noriu visiems dar kartą padėkoti už nuoširdų, pasiaukojantį darbą rinkimuose. Taip pat noriu pasveikinti su rinkimų rezultatais Vilniaus m. savivaldybėje. Nereikia pamiršti, kad esame nugalėtojai kaip pirmoji tradicinė (dar ir aiškios idealogijos) partija laimėjusi 10 mandatų taryboje.
Senamiesčio skyriaus narių vardu noriu pasveikinti mūsų narius - Rasą Baškienę ir Vidą Urbonavičių, tapusius Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariais. Turime kuo didžiuotis, kadangi 2 kandidatai iš 10 yra mūsų skyriaus nariai. Linkime jiems sėkmės nelengvuose darbuose, principingumo, nuoseklumo ir atkaklumo ginant vilniečių interesus.

Skyriaus pirmininkė Agneta Ladek

Kovo mėnesį:

1 d., antradienį 17.00 val. TS-LKD centrinėje būstinėje (L. Stuokos-Gucevičiaus g. 11) vyks 1 grupės narių susirinkimas.

1 d., antradienį 18.00 val. TS-LKD centrinėje būstinėje (L. Stuokos-Gucevičiaus g. 11) vyks 2 grupės narių susirinkimas.

4-6 d., penktadienį – sekmadienį Vilniaus senamiestyje šurmuliuos Kaziuko mugė: http://www.vilnius-events.lt/lt/festivaliai/kaziuko-muge

8 d., antradienį 17.30 val. TS-LKD centrinėje būstinėje (L. Stuokos-Gucevičiaus g. 11) vyks skyriaus Tarybos posėdis.

8 d., pirmadienį 19.00 val. Vilniaus Rotušėje (Didžioji g. 31) vyks Vilniaus sueigos Užgavėnių vakaronė-karnavalas.

11 d., penktadienį Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5730&p_d=108021&p_k=1

15 d., antradienį 18 val. TS-LKD centrinėje būstinėje (L. Stuokos-Gucevičiaus g. 11) vyks Senamiesčio skyriaus narių mokymai. Registruotis pas pirmininkę.

16 d., trečiadienį 18 val. Vilniaus sueigos būstinėje (Švitrigailos g. 7/A. Vivulskio g. 16) vyks 5 grupės narių susirinkimas.

Ateitis kuriama šiandien

„Kurkime gražesnę Lietuvą kartu.“ Tai žodžiai, kuriuos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus Senamiesčio skyriaus nariai ir jų bendraminčiai vasario 7-osios vakarą Vilniaus rotušėje išgirdo iš „Socialinės partnerystės centro“ direktorės Stasės Makštutienės lūpų. Svarbiausia, kad šis kvietimas solidarizuotis ir kurti Lietuvos ateitį nebuvo tušti žodžiai ar tik skambus šūkis. Tai buvo konkrečių nuveiktų darbų ir įgyvendintos bendros idėjos rezultatas. Visų Šventųjų parapijos vaikų dienos centro ir laikinųjų globos namų ugdytinių vardu Senamiesčio skyriui ir Jaunųjų konservatorių lygai buvo dėkojama už „gerumą, nuoširdų rūpestį ir bendradarbiavimą siekiant bendro tikslo“.
Vis dėlto už ką konkrečiai buvo dėkota? Ogi už šaunų labdaros vakarą-aukcioną. Čia įsigyjant vaikų sukurtų darbelių, buvo galima paremti Visų Šventųjų parapijos vaikų ugdymo ir globos įstaigas (surinkta beveik 1450 Lt). Kita vertus, pinigai buvo ne vienintelė vakaro nauda vaikams. Pasak renginio įkvėpėjos ir vienos organizatorių, TS-LKD Vilniaus Senamiesčio skyriaus pirmininkės Agnetos Ladek, kai kurie vaikai pirmą kartą gyvenime išvydo baletą, akrobatus ir cirką, pirmą kartą lankėsi rotušėje, džiaugėsi perkamais jų darbeliais ir atvirukais.
Išties vakaras buvo turiningas. Vilniaus Naujamiesčio moksleivių namų direktorės Juratės Sereičikienės rūpesčiu Visų Šventųjų parapijos globojamieji vaikai galėjo stebėti cirko studijos „Šypsena“ artistų pasirodymus ir choreografijos mokyklos „Nuotaika“ parengtus šokius.


Savo dainas dovanojo ir Artūro Noviko vaikų džiazo grupės „Duok 5“ jaunieni daininkai. Beje, labiausiai publiką išjudino ir vakaro siurprizu tapo Visų Šventųjų parapijos laikinosios vaikų globos namų auklėtinio Edgaro puikus pasirodymas drauge su viena geriausių Lietuvos breiko šokių grupe „Left City 54“. Buvo nuostabu matyti, kaip vyresnieji šokio profesionalai, priimdami jaunąjį breikerį į savo komandą, drauge atrado puikių kūrybinių sprendimų ir savo šokiu burte užbūrė žiūrovus bei nusipelnė jų ovacijų. Galiausiai nuotaikingą vakarą savo linksma daina užbaigė vaikų Eurovizijos žvaigždė Eglė Jurgaitytė.

TS-LKD Vilniaus Senamiesčio skyriaus iniciatyva bendrauti su Visų Šventųjų parapijos vaikų globos ir ugdymo įstaigomis ir jas remti įgauna pagreitį. Kai sutelkiamos pastangos vardan vaikų, tai visiems, rodos, šimtą kartų girdėtas posakis, jog vaikai – mūsų ateitis, ima atrodyti kur kas prasmingesnis ir artimesnis nei bet kada.

Visų Šventųjų parapijos vaikų pieštų atvirukų ieškokite LR Seimo knygyne, o lankydamiesi Vilniuje vyksiančioje Kaziuko mugėje stabtelėkite ir įsigykite jų darbelių.

Parengė TS-LKD Vilniaus Senamiesčio skyriaus viešųjų ryšių grupė

Nuotraukos Martynos Žilionytės

Ministro pirmininko sveikinimas

Brangūs bendražygiai,

Minime pamatinę mūsų tautos istorinę datą – Lietuvos Valstybės atkūrimo šventę.

Esu tikras, kad Vasario 16-oji daugeliui buvo, yra ir lieka ta vienijančia idėja, kuri niekada neleis išsižadėti laisvės, savo nepriklausomos valstybės.

Didžiausias stebuklas ar Apvaizdos dovana ir yra tai, kad Vasario 16-osios idėja tebėra gyva. Ir ji vėl telkia mus naujoms kovoms ir naujoms pergalėms.

Dabar kaunamės už Vasario 16-ąją energetikoje, už nepriklausomybę dujų sektoriuje.

Kovojame už Vasario 16-ąją – ekonomikoje, už valstybės finansų stabilumą, žmonių gerovę ir moralinį atgimimą.

Nėra kito kelio. Tik tas, kuriuo atsakingai einame. Todėl dirbkime. Atkakliai, kryptingai, užsispyrusiai. Arkime, kaip sakydavo mūsų senoliai. Pradėję esminius mūsų valstybės modernizavimo darbus, turime juos tęsti. Ir telydi mūsų darbus teisingumas, išmintis, drąsa ir santūrumas.

Švęskime Lietuvos valstybės gimimo dieną kilniai ir džiugiai, dėkodami už tai, kad gyva Vasario 16-osios idėja įkvepia mus naujoms kovoms ir pergalėms.

Nuoširdžiai

Andrius Kubilius

TS-LKD Pirmininkas

2011 m. vasario 16 d.