Balandžio 26 d. Vilniaus mokytojų namų mažojoje salėje vyko jau antrasis, tradiciniu tapęs, naujų TS-LKD partijos Vilniaus m. skyrių narių ir šios partijos lyderių susitikimas, kuriame dalyvavę Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Andrius Kubilius, TS-LKD Vilniaus m. skyrių Sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas, buvęs Vilniaus m. meras bei Vilniaus sąrašo lyderis Raimundas Alekna dalijosi savo įgyta patirtimi bei ateities vizijomis.
Susirinkusiuosius M. Adomėnas sveikino tapus didžiausios Lietuvos politinės jėgos, turinčios ilgą istoriją, turtingas tradicijas, besiremiančios gilaus Europos konservatizmo bei krikščioniškosiomis demokratijos idėjomis, puoselėjančios drąsias valstybės kūrimo ir plėtojimo vizijas, nariais. Partijos naujokai buvo maloniai nustebinti įteikta Demokratinės politikos instituto 2010 m. išleista knyga „Libertas & Pietas. Lietuviškasis konservatizmas“. Šioje knygoje yra nagrinėjamos konservatyviojo mąstymo formavimosi ištakos, tapimas šiuolaikine ideologija bei jos atsakas į dabartyje kylančius iššūkius. Nors A. Kubilius teigė neabejojantis naujųjų narių žiniomis, į kokiomis vertybėmis grindžiamą partiją jie atėjo, knygoje autoritetingų žmonių lūpomis kalbantys tekstai gali dar labiau sutvirtinti, o galbūt ir iš naujo permūryti šio žinojimo pamatus.
Vilniaus m. skyrių nariams buvo trumpai priminti partiją sudarantys struktūriniai padaliniai, jų funkcijos, partijos sudėtis, kuri po dviejų susijungimų tapo tartum „skėtine“ partija, glaudžiančia centro dešiniąsias jėgas Lietuvoje. A. Kubilius išreiškė viltį, kad ateityje toks pats susijungimo procesas neišvengiamai iškils ir liberaliųjų politinių jėgas flange. Šiuo metu jos dėl nesugebėjimo susitarti savo rinkėjų balsus yra išbarsčiusios.
Prisimindamas skaudžią Lietuvos istorinę praeitį premjeras kalbėjo, jog okupantų įsiveržimas į mūsų šalį Antrojo pasaulinio karo metais lėmė tai, jog mes buvome išplėšti iš tarptautinės bendruomenės, ir pažymėjo, kad vienintelis būdas sugrįžti į ją – tai restitucija. Šio teisinio termino prasmė – ankstesnės padėties sugrąžinimas į prieš tai buvusiąją. Restitucijos objektų spektras gali būti labai platus, pvz., nepriklausomybės, teisinės sistemos, nuosavybės, švietimo sistemos restitucija ir pan. Tačiau, pasak premjero, ne visų rūšių restitucija yra vienodai lengvai įgyvendinama. Mes susigrąžinome laisvę, tapome nepriklausomi, atkūrėme ekonomikos, švietimo sistemas ir kt., bet vis dar neatkūrėme bendruomeniškumo santykių visuomenėje. Atgalinį kelią į tarptautinę bendruomenę jis prilygino garsaus meninio filmo „Ilgas kelias namo“ pavadinimui, ir tam, kad į šiuos namus grįžtume, ragino ne tik tęsti pradėtas reformas, bet ir dirbti ta pačia linkme ateinančioje, 2012 m. Seimo kadencijoje.
Kalbėdamas apie būsimuosius Seimo rinkimus A. Kubilius priminė, kad praėję krizės metai pareikalavo nemažai intelektualinių resursų „gaisrams gęsinti“, tad prisipažino, jog fiziškai nebelikdavo laiko partijos klausimams spręsti – gerinti partijos įvaizdį visuomenėje, skatinti modernią bei inovatyvią partijos vadybą ir valdymą. Tuo pačiu pažymėdamas, kad atsigaunant ekonomikai atsiras galimybių skirti daugiau laiko bei dėmesio partijai, nors tai anaiptol nereiškia, kad jau galima atsipalaiduoti. Toks premjero atvirumas tik dar kartą parodė, kad šios konservatyviosios politinės jėgos vertybių skalės viršuje išlieka rūpestis ne siaurais partiniais interesais, asmeniniais reitingais, bet visai valstybei aktualiais klausimais.
Premjeras A. Kubilius ragino neužsidaryti savyje ir nebijoti atsiverti platesnei, t.y., globaliai, konkurencijai, varžytis ne tik su kaimyninėmis Pabaltijo šalimis, bet ir tolimesnių kraštų augančia ekonomika, pvz., Kinija.
Susitikimo metu partijos nariai galėjo ne tik klausytis, bet ir patys inicijuoti įdomias, išsamias diskusijas jiems rūpimais klausimais. Naujieji Vilniaus m. skyrių nariai teiravosi, kokiu būdu jie galėtų tapti naudingais šiai partijai, kokios yra jų individualios veikimo galimybės joje, kaip reikėtų tinkamai auklėti jaunąją kartą, kad ši išsiugdytų teisingas politines pažiūras, kokiais būdais kovoti su valtybinėse institucijose išsikerojusiomis korupcijos apraiškomis. Klausė, ar elektroninis balsavimas yra panacėja gyventojų aktyvumo skatinimui rinkimuose bei kokios yra šio balsavimo būdo įteisinimo galimybės Lietuvoje ir pan.
Atsakius į visus naujųjų partijos narių klausimus diskusijos persikėlė į neformalius skyriaus narių ir svečių pašnekesius prie kavos puodelio.
Straipsnį parengė
Justė Dačkienė ir Agneta Ladek
