Didžiausia 12-metės Sandros svajonė
daugeliui Lietuvos vaikų neįprasta. Ji kaip Kalėdų stebuklo laukia ne dovanų, o
to, kad jos šeima būtų kartu. Nes ši mergaitė auga problemiškoje šeimoje ir jau
dvejus metus lanko vieną iš Vilniaus Visų Šventųjų parapijos Vaikų dienos
centrų.
Globojami vaikai svajoja apie kitokias dovanas
Sandros bendraamžė Laura centrą lanko jau penkerius metus ir džiaugiasi turėdama šiltą aplinką, draugų, sulaukdama pagalbos mokantis. Kaip ir jos draugė, mergaitė Kalėdoms pirmiausia trokšta ne dovanų sau, o sveikatos savo mamai. Dvylikametė prisipažino, kad per Kalėdas iš artimųjų negauna dovanų. Todėl saldainių pakelis, padovanotas pernai, jai buvo didelis dalykas. „Gal kada nors turėsime dovanų tiek, kiek norime. O dabar negalime to turėti – ir tiek“, – nevaikiškomis kalėdinėmis svajonėmis dalijosi mergaitės. Paklaustos, ar nepikta, kad jos negauna brangių kalėdinių dovanų, dvylikametės sakė suvokiančios, kad dabar, jų pačių žodžiais, yra taip, kaip yra.
„Mūsų vaikai yra nuostabūs, nes jie džiaugiasi tuo, ką turi, džiaugiasi kiekviena akimirka – tokia, kokia ji yra“, – sakė Visų Šventų parapijos Šeimos paramos centre dirbanti Lina Jurkaitė.
TS-LKD Senamiesčio skyriaus atstovai Kalėdų išvakarėse aplankė parapijos Dienos centrų vaikus. Dovanų jie nuvežė šakotį, sausainių, knygų, žaisliukų eglutei ir daugybę sveikinimų. Deja, didžiausio vaikų troškimo – šeimos ir normalių namų – išpildyti neįmanoma. Bet parapijos patalpas, kuriose nemažą laiko dalį praleidžia šie vaikai, galima padaryti šviesesnėmis. Senamiesčio skyriaus pirmininkė Rasa Baškienė, perduodama linkėjimus ir dovanas nuo europarlamentaro Algirdo Saudargo, Seimo nario Manto Adomėno ir Senamiesčio skyriaus, pažadėjo pagalbą atliekant remontą.
„Pats didžiausias džiaugsmas, kai tu gali kitam padaryti gera“, – sakė Rasa Baškienė.
Vaikai glaudžiasi prie parapijos
Visų Šventųjų parapijoje veikia trys Vaikų dienos centrai. Vienas centrų skirtas hiperaktyviems vaikams, kitas – normalių, bet mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams. Pastarajame centre dažnai lankosi turtingų šeimų atžalos. Jie ruošia kartu pamokas, bendrauja, kartu lanko būrelius, dalijasi rūbeliais. Turtingi žmonės, kaip tvirtino parapijos kunigas Vytautas Rapalis, džiaugiasi galėdami savo vaikams parodyti, koks iš tiesų yra gyvenimas, „ant kokios žemės jie stovi iš tiesų“. Neretai turtingi žmonės vaikystėje patys daug ko stokojo, bet savo vaikams gali duoti bemaž viską. Todėl jie nori, kad ir jų atžalos, augančios turtinguose namuose, pajustų kitokio gyvenimo skonį. Tuomet turtingų tėvų vaikai kitaip ima vertinti ir savo namus.
Trečias Vaikų centras – laikinosios globos namai labiau skirtas papildomam ugdymui, vaikams, besimokantiems pagal adaptuotas programas, vaikams, kuriems būtinas atskiras dėmesys.
Ant eglutės – kalėdiniai benamių norai
Parapija nepamiršta ir benamių. Vaikai švenčių proga daro atvirukus, kurie išdalijami benamiams, apsistojantiems Carito nakvynės namuose. Ant šių atvirukų benamiai užrašo savo kalėdinius norus.
Taip bažnyčioje atsirado eglutė, kuri puošiama ne blizgiais žaislais, o Dienos centro vaikų darytais atvirukais, kuriuose benamiai užrašo kalėdinius norus, kaip, pavyzdžiui, Kalėdų proga jie nori... muilo, šampūno. Po šventų mišių kunigas V.Rapalis pasiūlo parapijiečiams nupuošti eglutę ir išpildyti benamių norus. Eglė paprastai labai greitai lieka plikomis šakomis – norinčių pagelbėti daugiau, negu buvo paramos prašančių benamių. Žmonės suruošia lauknešėlius ir neša juos patys arba Dienos centrų vaikai į nakvynės namus.
Padėti labai paprasta, sako kunigas. Tik reikia surasti stokojančią šeimą, nunešti ir paduoti maisto ar būtinų daiktų. Neretai tokios šeimos susidraugauja. „Štai ir konkreti galimybė padėti“, – sako kunigas V.Rapalis, paklaustas, kaip ne tik per šventes, bet ir šiokiadieniais galima pagelbėti šeimoms, gaunančioms mažas pajamas.
Kunigas V.Rapalis šią veiklą vykdo jau vienuoliktus metus, perėmęs ją iš savo pirmtako kunigo Jono Varanecko.
„Aš savo vaikais tikiu“
Parapijos laikinosios globos namuose, kurių vadovė yra Valė Daudaitė, glaudžiasi našlaičiai arba vaikai, kuriems namuose augti neįmanoma. Dalis jų čia praleidžia didelę savo dienos dalį, o kai kurie gyvena nuolat. Vieni jų auga rizikos šeimose arba patys yra rizikos grupės vaikai. Tačiau kad ir kaip gerai bei nuoširdžiai jais rūpintųsi svetimi, vaikai svajoja sugrįžti į savo šeimą. Todėl žmonėms, dirbantiems su vaikais, joks stebuklas, kad jie, laukdami Kalėdų, svajoja ne apie dovanas, o apie tai, kad pagaliau galės sugrįžti į savo namus, kuriuose susirinks visa šeima. Parapijos globos namų darbuotojai stengiasi pabūti kalėdiniais seneliais pagal savo išgales – kviečia į svečius tėvus, kurių net po kelis vaikus čia gyvena, tačiau net per Kalėdas retai toks stebuklas ištinka. Benamių kalėdinius norus išpildyti paprasčiau, nes jie svajoja apie muilą, šampūną.
„Tikiu, kad mūsų vaikai nebus iš tų, kurie apiplėšinės, trenks per galvą – mes ugdome asmenybes, diegiame vertybes. Aš savo vaikais tikiu,“ – sakė parapijos Šeimos paramos centre dirbanti L.Jurkaitė. Ji įsitikinusi, kad atiduodamas širdį, spjūvio nesulauksi. Dienos centras vaikams prilygsta šeimai – jie patys tai dažnai kartoja.
„Lengviausia yra pasakyti, kad neturi laiko, ir nieko nedaryti, – sako kunigas V.Rapalis. – O vaikų yra visokių – vieni nueina gerais, kiti – blogais keliais. Čia kaip gyvenime – sėji, darai, kaip sugebi, kaip supranti, ir kažkas pavyksta.“
TS-LKD Senamiesčio skyrius su parapijos Vaikų centrais bendrauja jau nebe pirmus metus. Stokojančių šeimų vaikai remiami drabužiais, buities reikmenimis, knygomis.
Globojami vaikai svajoja apie kitokias dovanas
Sandros bendraamžė Laura centrą lanko jau penkerius metus ir džiaugiasi turėdama šiltą aplinką, draugų, sulaukdama pagalbos mokantis. Kaip ir jos draugė, mergaitė Kalėdoms pirmiausia trokšta ne dovanų sau, o sveikatos savo mamai. Dvylikametė prisipažino, kad per Kalėdas iš artimųjų negauna dovanų. Todėl saldainių pakelis, padovanotas pernai, jai buvo didelis dalykas. „Gal kada nors turėsime dovanų tiek, kiek norime. O dabar negalime to turėti – ir tiek“, – nevaikiškomis kalėdinėmis svajonėmis dalijosi mergaitės. Paklaustos, ar nepikta, kad jos negauna brangių kalėdinių dovanų, dvylikametės sakė suvokiančios, kad dabar, jų pačių žodžiais, yra taip, kaip yra.
„Mūsų vaikai yra nuostabūs, nes jie džiaugiasi tuo, ką turi, džiaugiasi kiekviena akimirka – tokia, kokia ji yra“, – sakė Visų Šventų parapijos Šeimos paramos centre dirbanti Lina Jurkaitė.
TS-LKD Senamiesčio skyriaus atstovai Kalėdų išvakarėse aplankė parapijos Dienos centrų vaikus. Dovanų jie nuvežė šakotį, sausainių, knygų, žaisliukų eglutei ir daugybę sveikinimų. Deja, didžiausio vaikų troškimo – šeimos ir normalių namų – išpildyti neįmanoma. Bet parapijos patalpas, kuriose nemažą laiko dalį praleidžia šie vaikai, galima padaryti šviesesnėmis. Senamiesčio skyriaus pirmininkė Rasa Baškienė, perduodama linkėjimus ir dovanas nuo europarlamentaro Algirdo Saudargo, Seimo nario Manto Adomėno ir Senamiesčio skyriaus, pažadėjo pagalbą atliekant remontą.
„Pats didžiausias džiaugsmas, kai tu gali kitam padaryti gera“, – sakė Rasa Baškienė.
Vaikai glaudžiasi prie parapijos
Visų Šventųjų parapijoje veikia trys Vaikų dienos centrai. Vienas centrų skirtas hiperaktyviems vaikams, kitas – normalių, bet mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams. Pastarajame centre dažnai lankosi turtingų šeimų atžalos. Jie ruošia kartu pamokas, bendrauja, kartu lanko būrelius, dalijasi rūbeliais. Turtingi žmonės, kaip tvirtino parapijos kunigas Vytautas Rapalis, džiaugiasi galėdami savo vaikams parodyti, koks iš tiesų yra gyvenimas, „ant kokios žemės jie stovi iš tiesų“. Neretai turtingi žmonės vaikystėje patys daug ko stokojo, bet savo vaikams gali duoti bemaž viską. Todėl jie nori, kad ir jų atžalos, augančios turtinguose namuose, pajustų kitokio gyvenimo skonį. Tuomet turtingų tėvų vaikai kitaip ima vertinti ir savo namus.
Trečias Vaikų centras – laikinosios globos namai labiau skirtas papildomam ugdymui, vaikams, besimokantiems pagal adaptuotas programas, vaikams, kuriems būtinas atskiras dėmesys.
Ant eglutės – kalėdiniai benamių norai
Parapija nepamiršta ir benamių. Vaikai švenčių proga daro atvirukus, kurie išdalijami benamiams, apsistojantiems Carito nakvynės namuose. Ant šių atvirukų benamiai užrašo savo kalėdinius norus.
Taip bažnyčioje atsirado eglutė, kuri puošiama ne blizgiais žaislais, o Dienos centro vaikų darytais atvirukais, kuriuose benamiai užrašo kalėdinius norus, kaip, pavyzdžiui, Kalėdų proga jie nori... muilo, šampūno. Po šventų mišių kunigas V.Rapalis pasiūlo parapijiečiams nupuošti eglutę ir išpildyti benamių norus. Eglė paprastai labai greitai lieka plikomis šakomis – norinčių pagelbėti daugiau, negu buvo paramos prašančių benamių. Žmonės suruošia lauknešėlius ir neša juos patys arba Dienos centrų vaikai į nakvynės namus.
Padėti labai paprasta, sako kunigas. Tik reikia surasti stokojančią šeimą, nunešti ir paduoti maisto ar būtinų daiktų. Neretai tokios šeimos susidraugauja. „Štai ir konkreti galimybė padėti“, – sako kunigas V.Rapalis, paklaustas, kaip ne tik per šventes, bet ir šiokiadieniais galima pagelbėti šeimoms, gaunančioms mažas pajamas.
Kunigas V.Rapalis šią veiklą vykdo jau vienuoliktus metus, perėmęs ją iš savo pirmtako kunigo Jono Varanecko.
„Aš savo vaikais tikiu“
Parapijos laikinosios globos namuose, kurių vadovė yra Valė Daudaitė, glaudžiasi našlaičiai arba vaikai, kuriems namuose augti neįmanoma. Dalis jų čia praleidžia didelę savo dienos dalį, o kai kurie gyvena nuolat. Vieni jų auga rizikos šeimose arba patys yra rizikos grupės vaikai. Tačiau kad ir kaip gerai bei nuoširdžiai jais rūpintųsi svetimi, vaikai svajoja sugrįžti į savo šeimą. Todėl žmonėms, dirbantiems su vaikais, joks stebuklas, kad jie, laukdami Kalėdų, svajoja ne apie dovanas, o apie tai, kad pagaliau galės sugrįžti į savo namus, kuriuose susirinks visa šeima. Parapijos globos namų darbuotojai stengiasi pabūti kalėdiniais seneliais pagal savo išgales – kviečia į svečius tėvus, kurių net po kelis vaikus čia gyvena, tačiau net per Kalėdas retai toks stebuklas ištinka. Benamių kalėdinius norus išpildyti paprasčiau, nes jie svajoja apie muilą, šampūną.
„Tikiu, kad mūsų vaikai nebus iš tų, kurie apiplėšinės, trenks per galvą – mes ugdome asmenybes, diegiame vertybes. Aš savo vaikais tikiu,“ – sakė parapijos Šeimos paramos centre dirbanti L.Jurkaitė. Ji įsitikinusi, kad atiduodamas širdį, spjūvio nesulauksi. Dienos centras vaikams prilygsta šeimai – jie patys tai dažnai kartoja.
„Lengviausia yra pasakyti, kad neturi laiko, ir nieko nedaryti, – sako kunigas V.Rapalis. – O vaikų yra visokių – vieni nueina gerais, kiti – blogais keliais. Čia kaip gyvenime – sėji, darai, kaip sugebi, kaip supranti, ir kažkas pavyksta.“
TS-LKD Senamiesčio skyrius su parapijos Vaikų centrais bendrauja jau nebe pirmus metus. Stokojančių šeimų vaikai remiami drabužiais, buities reikmenimis, knygomis.
 |
Iš kairės: Senamiesčio skyriaus atstovai – Vida Rudienė, Virgilijus Daujotas ir Rasa Baškienė – Kalėdų proga aplankė Visų Šventųjų parapijos globojamus vaikus. |
 |
| Kunigas Vytautas Rapalis vaikais rūpinasi jau vienuoliktus metus. |
Parengė
Genė Drungilienė
