TAPO TRADICIJA PRISTATYTI NAUJUS NARIUS

Balandžio 26 d. Vilniaus mokytojų namų mažojoje salėje vyko jau antrasis, tradiciniu tapęs, naujų TS-LKD partijos Vilniaus m. skyrių narių ir šios partijos lyderių susitikimas, kuriame dalyvavę Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Andrius Kubilius, TS-LKD Vilniaus m. skyrių Sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas, buvęs Vilniaus m. meras bei Vilniaus sąrašo lyderis Raimundas Alekna dalijosi savo įgyta patirtimi bei ateities vizijomis.

Susirinkusiuosius M. Adomėnas sveikino tapus didžiausios Lietuvos politinės jėgos, turinčios ilgą istoriją, turtingas tradicijas, besiremiančios gilaus Europos konservatizmo bei krikščioniškosiomis demokratijos idėjomis, puoselėjančios drąsias valstybės kūrimo ir plėtojimo vizijas, nariais. Partijos naujokai buvo maloniai nustebinti įteikta Demokratinės politikos instituto 2010 m. išleista knyga „Libertas & Pietas. Lietuviškasis konservatizmas“. Šioje knygoje yra nagrinėjamos konservatyviojo mąstymo formavimosi ištakos, tapimas šiuolaikine ideologija bei jos atsakas į dabartyje kylančius iššūkius. Nors A. Kubilius teigė neabejojantis naujųjų narių žiniomis, į kokiomis vertybėmis grindžiamą partiją jie atėjo, knygoje autoritetingų žmonių lūpomis kalbantys tekstai gali dar labiau sutvirtinti, o galbūt ir iš naujo permūryti šio žinojimo pamatus.

Vilniaus m. skyrių nariams buvo trumpai priminti partiją sudarantys struktūriniai padaliniai, jų funkcijos, partijos sudėtis, kuri po dviejų susijungimų tapo tartum „skėtine“ partija, glaudžiančia centro dešiniąsias jėgas Lietuvoje. A. Kubilius išreiškė viltį, kad ateityje toks pats susijungimo procesas neišvengiamai iškils ir liberaliųjų politinių jėgas flange. Šiuo metu jos dėl nesugebėjimo susitarti savo rinkėjų balsus yra išbarsčiusios.

Prisimindamas skaudžią Lietuvos istorinę praeitį premjeras kalbėjo, jog okupantų įsiveržimas į mūsų šalį Antrojo pasaulinio karo metais lėmė tai, jog mes buvome išplėšti iš tarptautinės bendruomenės, ir pažymėjo, kad vienintelis būdas sugrįžti į ją – tai restitucija. Šio teisinio termino prasmė – ankstesnės padėties sugrąžinimas į prieš tai buvusiąją. Restitucijos objektų spektras gali būti labai platus, pvz., nepriklausomybės, teisinės sistemos, nuosavybės, švietimo sistemos restitucija ir pan. Tačiau, pasak premjero, ne visų rūšių restitucija yra vienodai lengvai įgyvendinama. Mes susigrąžinome laisvę, tapome nepriklausomi, atkūrėme ekonomikos, švietimo sistemas ir kt., bet vis dar neatkūrėme bendruomeniškumo santykių visuomenėje. Atgalinį kelią į tarptautinę bendruomenę jis prilygino garsaus meninio filmo „Ilgas kelias namo“ pavadinimui, ir tam, kad į šiuos namus grįžtume, ragino ne tik tęsti pradėtas reformas, bet ir dirbti ta pačia linkme ateinančioje, 2012 m. Seimo kadencijoje.

Kalbėdamas apie būsimuosius Seimo rinkimus A. Kubilius priminė, kad praėję krizės metai pareikalavo nemažai intelektualinių resursų „gaisrams gęsinti“, tad prisipažino, jog fiziškai nebelikdavo laiko partijos klausimams spręsti – gerinti partijos įvaizdį visuomenėje, skatinti modernią bei inovatyvią partijos vadybą ir valdymą. Tuo pačiu pažymėdamas, kad atsigaunant ekonomikai atsiras galimybių skirti daugiau laiko bei dėmesio partijai, nors tai anaiptol nereiškia, kad jau galima atsipalaiduoti. Toks premjero atvirumas tik dar kartą parodė, kad šios konservatyviosios politinės jėgos vertybių skalės viršuje išlieka rūpestis ne siaurais partiniais interesais, asmeniniais reitingais, bet visai valstybei aktualiais klausimais.

Premjeras A. Kubilius ragino neužsidaryti savyje ir nebijoti atsiverti platesnei, t.y., globaliai, konkurencijai, varžytis ne tik su kaimyninėmis Pabaltijo šalimis, bet ir tolimesnių kraštų augančia ekonomika, pvz., Kinija.

Susitikimo metu partijos nariai galėjo ne tik klausytis, bet ir patys inicijuoti įdomias, išsamias diskusijas jiems rūpimais klausimais. Naujieji Vilniaus m. skyrių nariai teiravosi, kokiu būdu jie galėtų tapti naudingais šiai partijai, kokios yra jų individualios veikimo galimybės joje, kaip reikėtų tinkamai auklėti jaunąją kartą, kad ši išsiugdytų teisingas politines pažiūras, kokiais būdais kovoti su valtybinėse institucijose išsikerojusiomis korupcijos apraiškomis. Klausė, ar elektroninis balsavimas yra panacėja gyventojų aktyvumo skatinimui rinkimuose bei kokios yra šio balsavimo būdo įteisinimo galimybės Lietuvoje ir pan.

Atsakius į visus naujųjų partijos narių klausimus diskusijos persikėlė į neformalius skyriaus narių ir svečių pašnekesius prie kavos puodelio.

Straipsnį parengė

Justė Dačkienė ir Agneta Ladek

Balandžio mėnesį:

- 4 d. 13.30 val. Žvėryno gimnazijoje renginys "Laisvė tai...", kuriame dalyvauja Vilniaus m. meras R. Alekna, A. Skaistys ir skyriaus pirmininkė Agneta Ladek. Renginio organizatoriai - mūsų skyriaus jaunimo bendruomenės nariai Ieva Baranauskaitė ir Rygaudas Guogis.

- 4 d. 18 val. skyriaus grupių seniūnų ar jų atstovų mokymai dėl duomenų bazės Rodat TS-LKD centrinėje būstinėje (Stuokos Gucevičiaus g. 11).

- 5 d. 18 val. Vilniaus m. Sueigos tarybos posėdis TS-LKD Vilniaus sueigos būstinėje (Švitrigailos g.7/ A. Vivulskio g.16).

- 7 d. 18 val. naujų narių mokymai "Partija-skyrius-narys" TS-LKD centrinėje būstinėje (Stuokos Gucevičiaus g. 11).

- 12 d. 18 val. skyriaus tarybos posėdis TS-LKD Vilniaus sueigos būstinėje (Švitrigailos g.7/ A. Vivulskio g.16).

- 14 d. 13.30 val. ekskursija į LR Seimą bei susitikimas su Seimo nariu dr. Mantu Adomėnu.

- 16 d. nuo 10 val. dalyvaujame DAROM kartu su vaikais iš Visų Šventųjų parapijos. Registruotis pas juste.dackiene@gmail.com iki 11 d.

- 19 d. 18 val. Mokytojų namų mažojoje salėje (Vilniaus g. 39) susitinkame Afganistano nuotraukų peržiūrai bei pasibendravimui su V. Ušacku, taip pat simboliškai atšvęsti Velykas (suneštinis stalas).

- 21 d. 18 val. skyriaus jaunimas (iki 35 m.) kviečiamas pažaisti boulingą, susipažinti, pabendrauti. Registruotis pas egle.trinkunaite@gmail.com iki 11d.

- 26 d. naujų narių susitikimas su dr. Mantu Adomėnu, detalesnę informaciją gausite iš sekretorės Jurgos.

- 27 d. 18 val. Visų Šventųjų globos namuose Atvelykis - vaikai paruošė programą. Norintys dalyvauti registruokitės iki 25 d. pas sekretorę Jurgą.

- 28 d. 19 val. Proto mūšis bare "Prie Parlamento" II a. (Gedimino pr. 46). Registracija pas andrius_v_vilkaitis@yahoo.com iki 21 d. Komandos beveik suformuotos, tad paskubėkite.

Jaunimo bendruomenės renginių ciklas laisvės tema Lietuvoje

Bėgant laikui vis dažniau linksniuojamas žodis laisvė. Net ir šiandieniniame pasaulyje yra kovojama dėl įvairiausių laisvių. Dvidešimt valstybės kūrimo metų – neįkainojama patirtis, kuria praturtėjome. Būta klaidų, tačiau, turime ir ne mažiau džiugių akimirkų, sustiprinusių laisvę.
Kokia žodžio laisvė reikšmė šių dienų kontekste? Išsikėlusi šį klausimą ir mąstydama, ar toks dalykas kaip laisvė iš viso egzistuoja ir kaip ji šiandien pasireiškia, TS-LKD Jaunimo bendruomenė organizavo susitikimus su moksleiviais jų mokyklose. Režisieriaus Leono Glinskio filmo „Laužai prie parlamento“ ištraukas žiūrėjo Vilniaus, Klaipėdos bei Šiaulių moksleiviai. Renginių ciklas, siekiantis jaunimą paskatinti diskutuoti laisvės tema, prisiminti jos reikšmę prieš dvidešimtmetį ir šiandien, prasidėjo vasario mėnesį Klaipėdos rajone 6-iose mokyklose, talpinusiose savo aktų salėje nuo 100 iki 200 mokinių. Susirinkusieji kalbėjosi apie laisvės gynėjus, partizanus, kurie dėl laisvės kovojo miškuose.

Šiauliuose prisiminimais dalinosi Seimo narys Egidijus Vareikis

Renginių ciklas persikėlė į Šiaulių S. Daukanto mokyklą. Vasario mėnesį prisiminimais apie laisvę ir jos apčiuopiamą formą – žmonių gyvybės auką, dalinosi Seimo narys E. Vareikis, Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas J. Bartkus ir Jaunimo bendruomenės nariai. Virš šimto mokinių Šiauliuose žiūrėjo tą patį režisieriaus L. Glinskio filmą bei diskutavo laisvės tema.

Vilniaus Žvėryno gimnazistai pateiks savąją laisvės versiją

TS-LKD Vilniaus m. Senamiesčio skyriaus Jaunimo bendruomenė 2011 m. balandžio 4 d. Vilniaus Žvėryno gimnazijoje suorganizavo renginį-popietę "Laisvė tai...", skirtą 1991 m. sausio 13 d. įvykių dvidešimtmečiui paminėti.



Renginio metu gimnazistai dalyvavo video pamokoje apie kruvinuosius įvykius, klausėsi įkvepiančios Vilniaus miesto mero Raimundo Aleknos kalbos. Ne tik meras, bet dar ir Žvėryno gimnazijos tarybos narys R. Alekna moksleiviams papasakojo apie išskirtinį Žvėryno gyventojų indėlį į Parlamento gynybą 1991 m. sausį. Pasak mero, Žvėryno gyventojai (tarp kurių, turbūt, buvo ir dalis auditorijoje susirinkusių gimnazistų tėvų), patys pirmieji susirinkdavo kritiniais Lietuvos valstybei momentais. Vilniaus miesto vadovas linkėjo gimnazistams būti drąsiems ir ryžtingiems, neišsižadėti savų sprendimų, kurie kitiems galbūt atrodo net kvaili. Juk taip pat kvaila anuomet atrodė kovoti prieš galingiausią valstybę – Sovietų imperiją.



Susirinkusiuosius maloniai nustebino Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo kultūros komiteto patarėjas bei Lietuvos Šaulių sąjungos centro valdybos narys Audrius Skaistys, į renginį atvykęs medaliais ir apdovanojimais padabintu kostiumu. Šaulys prisiminė, kaip prieš du dešimtmečius budėjo prie Parlamento ir savo dalyvavimu siekė išsaugoti Lietuvos laisvę.
Gimnazistai žiūrėjo ištraukas iš Leono Glinskio filmo “Laužai prie parlamento”, buvo supažindinti su filmuotais kadrais iš „Jedinstvo“ mitingo ir bandymo įsiveržti į Parlamentą. Taip pat parodyta įrašyta Aukščiausios Tarybos Pirmininko V. Landsbergio Sausio 13 d. kalba, adresuota M. Gorbačiovui po Sausio 13-osios įvykių prie Televizijos bokšto, bei kiti mažiau publikuoti vaizdai. Tarp ištraukų A. Skaistys perteikdavo platesnį šių įvykių kontekstą bei savo asmeninę patirtį.
Tokia renginio koncepcija, t.y. gyvas istorinių įvykių pateikimas, kai pasitelkiama autentiška vaizdinė medžiaga, o ją komentuoja prieš akis stovintis tų įvykių dalyvis, paliko įspūdį ne tik gimnazistams, bet ir jų mokytojams. Šurmulys iš auditorijos dingo jau pačioje renginio pradžioje.
„Naivu būtų klausti, ar kartotumėte tuos pačius žingsnius šiandien, ką tuomet darė jauni Lietuvos piliečiai, kai kurie Jūsų amžiaus ar šiek tiek vyresni. Visgi tas pats klausimas kyla, tik kita forma. Ar Jums laisvės reikšmė bent kiek artima tų žmonių, kurie asmeniškai išgyveno tą laisvę prieš 20 metų?“ - susirinkusiųjų klausė Agneta Ladek, viena iš renginio organizatorių bei buvusi šios gimnazijos abiturientė.
Džiugina ir tai, kad po šio renginio Vilniaus Žvėryno gimnazijos ir TS-LKD partijos draugystė įgavo tęstinumą, kadangi gimnazistai pakviesti savo jaunatvišką polėkį, drąsias idėjas ir ateities siekius išreikšti rašinio konkurse, kurio tema "Laisvė - tai...", kurio laimėtojų lauks įsimintini prizai.
O ar pagalvojai, kas laisvė yra Tau?


Straipsnį parengė
Ieva Baranauskaitė ir Rygaudas Guogis